Kino avarija ekrane dažnai atrodo kaip vienas trumpas „bum“ ir dūmų debesis. Realybėje tai – atskiras projektas projekte: automobiliai (dažnai keli), specialiai paruošti kaskadiniai sprendimai, leidimai, draudimai, repeticijos, filmavimo aikštelės sustabdymas ir vėl paleidimas. Kitaip tariant, mokama ne tik už metalą, bet ir už laiką, rizikos valdymą bei galimybę tą patį veiksmą pakartoti keliais kampais.
Pirmas mitas: „užtenka vieno automobilio ir drąsaus vairuotojo“
Dideliuose veiksmo filmuose viena mašina beveik niekada nėra „viena“. Net jei žiūrovas mato vieną modelį, komanda dažnai turi kelias jo versijas, nes skirtingoms užduotims reikia skirtingo „kūno“.
Tai labai aiškiai pasako „Fast & Furious 9“ (F9) kūrybinė virtuvė: režisierius Justin Lin yra minėjęs, kad kai ekrane matote vieną automobilį, realybėje gali būti 6–8 jo versijos.Tame pačiame kontekste minima, kad vien Tbilisio sekai buvo pastatyta devynios 1968 m. „Dodge Charger“ versijos – kiekviena su savo paskirtimi (nuo „gražaus herojaus“ iki „darbinio“ kaskadinio).
Šitas dauginaštis požiūris ir yra pagrindinė priežastis, kodėl „sudaužyti automobilį“ kine beveik visada kainuoja daug labiau nei atrodo.
„Hero“, „stunt“ ir „beater“: trys skirtingi automobiliai, kuriuos žiūrovas laiko vienu
Kad suprastum kainą, reikia suprasti klasifikaciją. Kino aikštelėje automobilis – ne šiaip rekvizitas, o darbo įrankis, kuriam taikoma logistika, grafikai ir rizikos protokolai.
Praktiškai dažniausiai sutinkami trys tipai:
- „Hero car“ – gražiausia versija stambiems planams, su pilnu salonu, detalėmis, dažnai idealia būkle.
- „Stunt car“ – versija triukams: sustiprinta, su saugos lankais, diržais, modifikuota taip, kad atliktų konkrečius manevrus.
- „Beater“ (dar vadinama „smūgių“ mašina) – skirta būti daužoma, slysti, gauti smūgį ir „atlaikyti“, kad būtų galima kartoti.
F9 pavyzdys čia labai konkretus: komanda turėjo vadinamuosius „beaters“, kurie iš esmės būdavo kaskadinis pagrindas su stiklo pluošto (fiberglass) kėbulo „kiautu“, imituojančiu brangesnį modelį – kad būtų galima „sudaužyti“ pigiau.
Kur dingsta pinigai: didžiausios kainos dalys, kurių ekrane nematai
Svarbiausia taisyklė – avarijos kaina yra ne vien automobilio kaina. Didelę dalį sudaro tai, ką kaskadininkai ir prodiuseriai vadina „reset“: grąžinti viską į pradinę padėtį, kad galėtum filmuoti dar kartą. Ir čia įsijungia grubi kino ekonomika: laikas = pinigai.
Kad būtų aiškiau, prieš skaičius verta turėti „krepšelį“, iš ko susideda tokia scena. Žemiau – tipinė struktūra, kuri galioja nuo mažo projekto iki blokbasterio.
- Automobilio įsigijimas arba nuoma (kartais keli egzemplioriai)
- Paruošimas (modifikacijos, sauga, „rigai“ kameroms, techninis aptarnavimas)
- Kaskadinė komanda ir repeticijos (nes klaida gali kainuoti žmonių sveikatą ir visos dienos filmavimą)
- Lokacijos kontrolė (leidimai, eismo stabdymas, apsauga, tvarkymas)
- Dublių kaina (keli kampai, keli dublių bandymai, keli „sudaužymai“)
- Po darbai (remontas, utilizavimas, aikštelės valymas, VFX, garsas)
Po šito sąrašo verta įsidėmėti vieną dalyką: net „paprasta“ avarija dažnai yra kelių departamentų sinchronas. Kuo daugiau departamentų vienu metu stovi ant laikrodžio – tuo brangesnė kiekviena minutė.
Skaičių logika: kaip viena „įprasta“ mašina virsta šešiomis ir kodėl tai iš karto šauna į šimtus tūkstančių
Kartais užtenka labai paprastos matematikos, kad pajaustum mastelį. WIRED tekste apie F9 minima, kad standartinis 2020 m. „Toyota Supra“ tuo metu kainavo apie £46,000.
Jei vienai scenai reikia 6–8 tos pačios mašinos versijų (kaip ten pat teigiama), vien „bazinių“ automobilių vertė teoriškai gali būti:
- 6 × £46,000 = £276,000
- 8 × £46,000 = £368,000
Ir čia dar neskaičiuojamos modifikacijos, logistika, komanda, leidimai ir dublių kaštai. Todėl dideliuose projektuose atsiranda „beater“ logika ir kėbulo imitacijos – kad būtų įmanoma fiziškai daužyti, nebankrutuojant vien nuo metalo.
Kodėl kartais daužomos „visiškai naujos“ mašinos
Žiūrovui atrodo: „Na, paėmė kokius laužus ir sudaužė.“ Bet kai scena vyksta šiuolaikiniame mieste, su šiuolaikiniu eismu, su vienodais modeliais – „laužas“ dažnai netinka. Tą labai atvirai aprašo „The Fate of the Furious“ režisierius F. Gary Gray, kalbėdamas apie „zombie“ automobilių seką: buvo sunaikinta šimtai automobilių, dalis jų – nauji, o vien dėl „raining cars“ kadrų reikėjo savaičių organizavimo, leidimų ir nuolatinio „reset“.
Čia svarbus ir biudžeto kontekstas: „The Fate of the Furious“ biudžetas šaltinių vertinimu buvo apie $250 mln. Variety Tokiam masteliui fizinis metalo „vartojimas“ yra ne anomalija, o metodas.
Maži triukai, kurie sutaupo tūkstančius: ne viskas yra tikras stiklas ir tikras metalas
Kad avarija atrodytų tikra, nebūtina viską daužyti „tikrai“. Dažnai keičiamos detalės, kurios pavojingos aktoriams ar kaskadininkams: stiklai, žibintai, veidrodžiai, salono elementai. Čia atsiranda „breakaway“ medžiagos – jos skyla kaip stiklas, bet yra saugesnės.
Kad būtų apčiuopiama, kiek tai kainuoja „rekvizito pasaulyje“, vienas profesionalus tiekėjas „breakaway glass“ žaliavą nurodo apie £29.50/kg (be PVM).
Tai nėra didžiausia sąskaitos eilutė, bet puikiai parodo principą: daug kas kine yra išradingas kompromisas tarp realizmo ir saugos.
Tai kiek gi „kainuoja sudaužyti automobilį“?
Vieno universalaus skaičiaus nėra, nes kaina šokinėja nuo „vienas pigus smūgis su viena mašina“ iki „kelių savaičių seka su šimtais automobilių ir miesto uždarymu“. Bet jei nori teisingo mentalinio modelio, jis toks:
- Mažame projekte reali avarija dažnai brangsta ne dėl automobilio, o dėl žmonių, leidimų ir to, kad kiekvienas papildomas dublis yra brangus „reset“.
- Dideliame projekte didžiausi „kainos varikliai“ yra daugybė automobilio versijų, brangi logistika ir tai, kad kartais reikia naudoti naujus, identiškus automobilius, kad scena atrodytų „tikra“.
Trumpai: kine sudaužai ne tik automobilį. Sudaužai (arba apsaugai nuo sudužimo) visą gamybos planą.
Pabaigai: kodėl šitas klausimas aktualus žiūrovui
Kai kitą kartą ekrane pamatysi, kaip automobilis apsiverčia „vienu gražiu judesiu“, prisimink: dažnai už to stovi kelios to paties modelio mašinos, repeticijos, specialiai sukonstruoti „beateriai“, ir didžiulis laiko spaudimas.
O jei norisi tą adrenalino dozę pasimatuoti didžiajame ekrane (kur garsas ir mastelis daro savo), patogiausia greitai pasitikrinti, kokie veiksmo filmai ir seansai šiuo metu rodomi tavo mieste, yra per cinema.lt.
