Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės, yra įsipareigojusi pereiti prie tvaresnių transporto sprendimų. Elektromobilių skaičius šalyje nuosekliai auga – vien per pastaruosius metus registruotas elektromobilių skaičius padidėjo 50 procentų, o šiuo metu Lietuvoje registruota virš 30 tūkstančių lengvųjų ir komercinių elektromobilių.
Augant naudotojų skaičiui, didėja ir viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros poreikis. Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 2 500 viešai prieinamų įkrovimo prieigų, kurias valdo apie 40 skirtingų operatorių, – tai rodo, kad rinka aktyvėja, tačiau tam, kad ji atlieptų sparčiai augančius poreikius, reikalingas nuoseklus ir koordinuotas elektromobilių krovos infrastruktūros plėtros tempas.
Nacionaliniu lygmeniu iki 2030 m. išsikeltas tikslas – įrengti 60 000 įkrovimo prieigų, iš jų bent 6 000 turėtų būti viešai prieinamos. Tai ambicingas, tačiau realus tikslas, jeigu jo koordinuotai sieks valstybės institucijos ir savivaldybės.
2025 m. vasario 1 d. įsigalioję Alternatyviųjų degalų įstatymo (ADĮ) pakeitimai žymi svarbų nacionalinio teisinio reguliavimo žingsnį – jais iš esmės įgyvendinami Reglamento (ES) 2023/1804 reikalavimai dėl viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros plėtros. ADĮ pakeitimais aiškiai nustatoma savivaldybių atsakomybė planuoti įkrovimo infrastruktūrą, numatyti jos vystymo poreikius ir organizuoti viešuosius konkursus įkrovimo prieigoms įrengti. Šie pokyčiai sudaro pagrindą toliau efektyviau ir koordinuočiau plėtoti įkrovimo infrastruktūrą, skatinant vienodesnę praktiką visose savivaldybėse.
Šalies savivaldybės jau yra parengusios planus dėl viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros plėtros savo teritorijose. Tačiau vien planų nepakanka – savivaldybių atsakomybė yra ir organizuoti viešuosius konkursus, kuriais būtų paskirti įkrovimo operatoriai, kurie įkrovimo stoteles įrengtų ir jas eksploatuotų.
Parengtos specialios rekomendacijos
Praktika rodo, kad siekiant spartinti elektromobilių krovos tinklo plėtrą kyla nemažai iššūkių. Savivaldybės susiduria su neaiškumais dėl konkursų organizavimo modelių, dažnai trūksta žmogiškųjų išteklių ar specialiųjų žinių. Viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai dažnu atveju tokiuose konkursuose dalyvauja neaktyviai dėl nepatrauklių ar pernelyg ribojančių konkurso sąlygų, informacijos apie konkursus stokos.
Tam, kad šie barjerai būtų įveikti, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija ir advokatų kontora „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ parengė specialias rekomendacijas (gaires) bei standartinius viešųjų konkursų dokumentus, kuriais savivaldybės gali vadovautis. Dokumentai skelbiami Susisiekimo ministerijos svetainėje: Gairės ir standartiniai viešųjų konkursų dokumentai, savivaldybių planų dėl įkrovimo infrastruktūros įgyvendinimui – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
„Įkrovimo infrastruktūros plėtra yra esminė žaliojo kurso dalis. Savivaldybių aktyvumas ir gebėjimas įtraukti privačius operatorius tiesiogiai lemia pažangą. Siekdami padėti, parengėme praktines rekomendacijas ir standartinius dokumentus, kad viešieji konkursai būtų aiškūs, patrauklūs ir efektyvūs tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – teigia Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnioji patarėja Aistė Gasiūnienė.
Gairėse savivaldybėms pateikti patarimai, kaip planuoti infrastruktūrą, parinkti įkrovimo prieigų vietas, atlikti rinkos konsultacijas, pasirinkti tinkamiausią konkurso modelį ir užtikrinti skaidrų bei privačiam sektoriui patrauklų procesą. Taip pat numatyti trys pagrindiniai viešojo konkurso modeliai – leidimas įrengti ir eksploatuoti, nuoma bei viešasis pirkimas. Kiekvienas iš jų turi privalumų, kuriuos galima derinti pagal kiekvienos savivaldybės situaciją ir tikslus.
Svarbu pažymėti, kad šių gairių tikslas sukurti bendrą, visiems dalyviams aiškią aplinką, kurioje savivaldybės, įkrovimo prieigų operatoriai ir Susisiekimo ministerija būtų informuoti apie siekiamus tikslus, poreikius ir planus. Tik turint bendrą kryptį galima sukurti efektyvų, darnų ir visuomenei patogų viešai prieinamų įkrovimo prieigų tinklą visoje šalyje.
Paraiškas galima teikti iki 2026 m. kovo pabaigos
Dar vienas svarbus veiksnys – Europos Sąjungos finansinė parama, kuri šiuo metu prieinama įkrovimo prieigų operatoriams. Nuo 2023 m. lapkričio 20 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas dėl viešai prieinamų įkrovimo prieigų įrengimo pagal savivaldybių patvirtintus planus. Šis kvietimas yra skirtas 42 savivaldybių teritorijoms, o bendra jam skiriama suma siekia 36 mln. eurų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF). Paraiškas galima teikti iki 2026 m. kovo 30 d.
„Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšos turi būti investuojamos per labai trumpą laikotarpį, t. y. iki 2026 m. II ketv. pab., todėl labai svarbu užtikrinti kuo efektyvesnį ir spartesnį jų investavimą. Parengtos rekomendacijos ir standartizuoti dokumentai, tikimės, leis sumažinti administracinę naštą ir klaidų tikimybę savivaldybėms ir greičiau bei sklandžiau įgyvendinti elektromobilumo tikslus. Tai reiškia ne tik laiku ir kokybiškai įgyvendintus projektus, bet ir realią pridėtinę vertę gyventojams – išplėtotą ir veikiantį viešai prieinamų įkrovimo stotelių tinklą visoje Lietuvoje“, – sako Finansų ministerijos Investicijų departamento vyriausioji patarėja Simona Daukilaitė-Džibladzė.
Efektyvus lėšų panaudojimas neatsiejamas nuo aiškios strategijos. Vienas pagrindinių rekomendacijų akcentų – atlikti išsamią rinkos konsultaciją. Ji padeda suprasti privataus sektoriaus lūkesčius ir galimybes, taip pat įvertinti įkrovimo prieigų paklausą, prijungimo prie elektros tinklų sąnaudas ir investicijų atsiperkamumą.
Taip pat svarbu užtikrinti efektyvią informacijos sklaidą apie vykdomus viešuosius konkursus. Siekiant padėti savivaldybėms geriau pasiekti rinkos dalyvius, Susisiekimo ministerijos svetainėje yra sukurta speciali skiltis, kurioje savivaldybės gali papildomai paskelbti informaciją apie paskelbtus viešuosius konkursus.
Šiandien, turėdamos aiškų teisinį pagrindą, metodines gaires, parengtus dokumentus ir finansavimo galimybes, savivaldybės gali aktyviai įsitraukti į tolimesnį elektromobilių įkrovimo tinklo vystymą.
Organizuodamos viešuosius konkursus, savivaldybės yra kviečiamos bendradarbiauti su suinteresuotomis institucijomis.
Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Kasparas Biliūnas ir teisininkas Mykolas Pavlovič.
