Atėjus pavasariui automobilių stovėjimo aikštelėse ar daugiabučių prieigose vis dažniau pastebimos tamsios dėmės – tai išsilieję automobilio skysčiai: alyva, aušinimo skystis, stabdžių ar vairo stiprintuvo skysčiai. Nors dažnai į tai numojama ranka, šie pėdsakai – ne tik kiemo estetikos klausimas. Jie gali reikšti rimtus pavojus aplinkai, kelio dangai ir pačiai transporto priemonei. Be to, už išsiliejusius teršalus gali tekti susimokėti baudą.
„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkleidžia, kad dažniausia dėmių atsiradimo priežastis – nedideli, bet nuolatiniai skysčių nuotėkiai iš nesandarių automobilio mazgų. Variklio ar pavarų dėžės alyva, aušinimo skystis teka per sujungimus, tarpines ar pažeistas detales. Tai ne tik teršia aplinką – šių skysčių trūkumas automobilio sistemoje gali sukelti rimtus gedimus.
„Dėl aušinimo skysčio ar variklio alyvos trūkumo gali perkaisti arba visiškai sugesti variklis. Įprastai apie tokių skysčių trūkumus perspėja automobilio skydelyje užsidegančios lemputės, reikėtų nedelsiant atkreipti dėmesį ir pasirūpinti optimaliu skysčių kiekiu. Kitaip yra su pavarų dėžės alyvos trūkumu, paprastai apie tai įtarti galima tik išgirdus neįprastus garsus arba pajutus kitokį pavarų dėžės veikimą, deja, abiem atvejais galima įtarti, kad defektai pavarų dėžėje jau atsirado, ir reikėtų kreiptis į specialistus dėl automobilio remonto“, – pasakoja A. Gučius.
Kaip atpažinti skysčius?
Jei po automobiliu pastebite šviežią dėmę, galite bandyti nustatyti, iš kur alyva teka. Tačiau variklio apsaugos dažnu atveju trukdo tai padaryti. Tuomet verta atkreipti dėmesį į pačios dėmės požymius: spalvą, tekstūrą ir kvapą.
„Jei dėmė yra tamsios spalvos, riebi, slidi, tai greičiausiai yra alyva iš variklio arba pavarų dėžės. Ryški spalva, lipnumas ir saldesnis kvapas – indikatoriai, sufleruojantys, kad tai aušinimo skysčio nuotėkis. Nebijokite dėmių paliesti pirštais, tai tikrai nepakenks, bet bus lengviau nuspręsti, kurio skysčio lygį patikrinti ir kaip neutralizuoti šias dėmes. Bet kuriuo atveju, ypač jei dėmė pakankamai didelė ir gali signalizuoti apie gausų alyvos ar aušinimo skysčio nutekėjimą, nerizikuokite ir automobiliu nesinaudokite“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
A.Gučiaus teigimu, rečiau pasitaiko stabdžių skysčio ir degalų pratekėjimų, tačiau būtent pastarieji yra ypač pavojingi.
„Degalai gali padaryti didelę žalą tiek aplinkai, tiek kelio dangai. Pastebėjus tekančius degalus, būtina nedelsiant imtis priemonių– atrasti, pro kur bėga degalai, kuo greičiau sustabdyti tekėjimą ir pasirūpinti jų neutralizavimu“, – pataria „Gjensidigie“ ekspertas.
Išbėgę automobilio skysčiai kelia pavojų gamtai
Pavojingas atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ laboratorijos vadovė Rita Paukštė pabrėžia – eksploatuojant netvarkingas transporto priemones į aplinką patenka daugybė gamtai kenksmingų teršalų – stabdžių dulkės, tepalai, alyva, aušinimo skysčiai, o lietaus plaunamos pavojingos cheminės medžiagos patenka į dirvožemį, geriamą vandenį bei kelia grėsmę žmonių sveikatai.
„Taršūs skysčiai iš automobilių susigeria į žemę ir gali pasiekti požeminius vandens telkinius, šulinius, gali patekti į čia pat esantį dirvožemį. Patekę į vandens telkinius naftos riebalai dengiasi plėvele ir taip kenkia paukščiams bei žuvims. Į telkinius patekę cheminiai junginiai kelia pavojų vaikams, naminiams ar laukiniams gyvūnams, kurie gali atsigerti šio vandens“, – teigia specialistė.
Pasak R. Paukštės, pavojingomis aplinką teršiančiomis atliekomis tampa gana didelė dalis nebetinkamų naudoti automobilių detalių, pavyzdžiui, panaudota alyva.
„Vienas išpiltas litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. Šis kiekis, patekęs į vandens telkinius, plėvele uždengia apie 1 ha vandens paviršiaus. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Jeigu automobilis techniškai netvarkingas, yra netinkamas eksploatuoti, aplinkos taršos tikimybė smarkiai išauga. Iš tokių automobilių į aplinką patenka alyva, tepalai, aušinamieji skysčiai. Šie teršalai priskiriami prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių“, – dalinasi pavojingųjų atliekų tyrimų laboratorijos vadovė.
Taip pat prie pavojingų atliekų priskiriamos įvairios degalų, tepalų rūšys aušinamieji skysčiai. Šios atliekos turi būti tvarkomos paisant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų. Svarbu atsakingai žiūrėti į nebenaudojamų automobilio skysčių utilizavimą.
Ypatingi atvejai – staigūs gedimai ir avarijos
Draudimo bendrovės atstovas pabrėžia, kad gausų skysčių nutekėjimą gali lempti staigūs automobilio agregatų gedimai, kuomet gali būti pažeidžiami variklio, pavarų dėžės ar aušinimo sistemos tarpikliai, o kartais – ir pačių komponentų korpusai. Tokie gedimai dažnai įvyksta avarijos metu arba suirus stūmoklinei grupei variklyje ar pavarų dėžėje. Tokiais atvejais skysčiai paprastai išsilieja gausiai ir dažnai tiesiog važiuojant keliu.
„Jei taip atsitiko – pirmiausia pasirūpinkite savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustokite saugioje vietoje, geriausia – kelkraštyje, ir pagal kelių eismo taisykles pažymėkite incidento vietą. Atminkite – alyva ant važiuojamosios dalies, ypač intensyvaus eismo kelyje, yra labai pavojinga: susiformavusios dėmės tampa slidžios, o transporto priemonės gali tapti nevaldomos. Todėl itin svarbu tinkamai pažymėti tokią vietą ir nedelsiant pranešti apie įvykį skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112. Jeigu skysčių išsiliejo gausiai,nesiimkite patys šalinti skysčių – tai pavojinga ir be specialių apsaugos priemonių gali padaryti dar daugiau žalos“, – sako A. Gučius.
Gali grėsti baudos
R. Paukštė priduria, kad reikėtų kuo skubiau imtis priemonių surinkti teršalus. Specialistė pataria turėti ir naudoti naftos sorbentus, kurie sugeria teršalus.
„Panaudotus sorbentus, pašluostes su alyvos ar tepalo dėmėmis būtina pristatyti į pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. Jei vairuotojas kelionės metu nepastebi bėgančių tepalų, degalų ar kitų skysčių ir toliau dalyvauja eisme, jis gali sulaukti ne tik baudos, bet ir techninės apžiūros dokumento naikinimo. Kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. susidaro nauji lašai nuvalius lašus nuo jų susidarymo vietos“, – paaiškina „Toksikos“ laboratorijos vedėja.
Už tokius pažeidimus yra skiriamos gan nemažos baudos, nes taip daroma žala aplinkai bei keliamas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.
