Aušinimo skystis pagal automobilio markę: kaip išsirinkti?

Aušinimo skystis – tai vienas svarbiausių variklio komponentų, padedantis palaikyti optimalią temperatūrą, užkirsti kelią perkaitimui ir apsaugoti aušinimo sistemą nuo korozijos. Netinkamai parinktas ar senas aušinimo skystis gali sukelti rimtų problemų – nuo sumažėjusio variklio efektyvumo iki rimtų mechaninių gedimų. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kaip išsirinkti tinkamą aušinimo skystį pagal savo automobilio markę ir modelį.

Daugelis vairuotojų daro klaidą manydami, kad bet koks aušinimo skystis tinka visiems automobiliams. Tačiau skirtingi gamintojai naudoja specifines aušinimo sistemas, kuriose gali būti naudojami skirtingos cheminės sudėties skysčiai. Naudojant netinkamą aušinimo skystį gali atsirasti nuosėdų, vamzdelių užsikimšimų, o ekstremaliais atvejais – pažeidžiami svarbūs aušinimo sistemos komponentai, tokie kaip radiatorius ar vandens pompa.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia aušinimo skystis, kuo skiriasi jo spalvos ir cheminė sudėtis, kokie yra pagrindiniai skysčių tipai bei kaip išsirinkti tinkamą variantą pagal automobilio gamintoją. Taip pat išsiaiškinsime, kaip patikrinti, kada reikalingas keitimas, ir kokių klaidų reikėtų vengti prižiūrint aušinimo sistemą.

Kaip veikia aušinimo skystis ir kodėl jis būtinas? 🌡️🚗

Aušinimo skystis yra būtinas kiekvieno automobilio variklio sklandžiam veikimui. Jo pagrindinė funkcija – absorbuoti variklio generuojamą šilumą ir išsklaidyti ją per aušinimo sistemą, taip apsaugant variklį nuo perkaitimo. Be to, tinkamas aušinimo skystis padeda išvengti korozijos ir neleidžia susidaryti kalkių nuosėdoms, kurios gali užkimšti aušinimo takus.

Kodėl neužtenka paprasto vandens?

Kai kurie vairuotojai mano, kad aušinimo sistemą galima pripildyti tik vandeniu, tačiau tai nėra gera praktika. Nors vanduo gali laikinai atlikti aušinimo funkciją, jis turi keletą didelių trūkumų:

• Vanduo užšąla esant 0°C, o tai gali sukelti rimtų aušinimo sistemos pažeidimų šaltuoju metų laiku.
• Jis verda esant 100°C, o variklio temperatūra gali viršyti šią ribą, todėl gali kilti perkaitimo pavojus.
• Vanduo skatina rūdžių susidarymą, o tai ilgainiui gali sugadinti radiatorių ir aušinimo vamzdžius.

Dėl šių priežasčių aušinimo skystyje naudojami specialūs cheminiai priedai, tokie kaip etilenglikolis arba propilenglikolis, kurie padidina virimo temperatūrą, sumažina užšalimo ribą ir neleidžia formuotis korozijai.

Pagrindinės aušinimo skysčio funkcijos

• Apsaugo nuo perkaitimo – padeda palaikyti optimalų variklio temperatūros balansą tiek karštomis, tiek šaltomis oro sąlygomis.
• Neužšąla esant žemai temperatūrai – dauguma skysčių išlieka veiksmingi net esant -30°C ar žemesnei temperatūrai.
• Apsaugo nuo korozijos ir kalkių susidarymo – skystyje esančios cheminės medžiagos saugo metalines dalis nuo rūdžių ir kalkių nuosėdų.
• Padeda išvengti putojimo – specialūs priedai neleidžia susidaryti oro burbuliukams, kurie gali trukdyti efektyviam šilumos perdavimui.

Tinkamai pasirinktas ir laiku keičiamas aušinimo skystis užtikrina ilgesnį aušinimo sistemos komponentų tarnavimo laiką ir optimalų variklio veikimą.

Kaip pasirinkti aušinimo skystį pagal automobilio markę?

Aušinimo skysčio pasirinkimas nėra universalus – kiekvienas automobilio gamintojas rekomenduoja tam tikros sudėties skystį, kuris geriausiai tinka jų aušinimo sistemoms. Nors daugeliu atvejų galima naudoti alternatyvius produktus, visada verta laikytis gamintojo nurodymų, nes netinkamas aušinimo skystis gali sukelti nuosėdų susidarymą, aušinimo kanalo užsikimšimą ar net rimtus variklio perkaitimo pažeidimus.

Vokiečių automobilių gamintojai

Audi, BMW, Mercedes-Benz ir Volkswagen dažniausiai naudoja OAT arba HOAT aušinimo skysčius. Šių gamintojų aušinimo sistemos dažniausiai reikalauja skysčių, kurie užtikrina maksimalų aliuminio komponentų apsaugojimą. Populiariausi standartai:

• Volkswagen grupės (Audi, Volkswagen, Škoda, Seat) automobiliai dažniausiai naudoja G12 arba G13 aušinimo skysčius, kurie yra raudonos arba violetinės spalvos. Svarbu nemaišyti G12 su senesniais skysčiais, nes jie turi skirtingą cheminę sudėtį.
• BMW dažniausiai naudoja mėlynos spalvos HOAT aušinimo skystį, kuris skirtas aliuminio varikliams ir siūlo ilgaamžę apsaugą nuo korozijos.
• Mercedes-Benz rekomenduoja geltonos spalvos aušinimo skystį, kuris atitinka MB 325.0 arba 325.3 specifikacijas.

Vokiečių gamintojai dažnai naudoja ilgaamžius aušinimo skysčius, kurie gali tarnauti iki 150 000 km arba 5 metų, tačiau svarbu reguliariai tikrinti jų būklę ir esant reikalui pakeisti.

Japonų automobilių gamintojai

Toyota, Honda, Nissan, Mazda ir Subaru paprastai naudoja OAT tipo aušinimo skysčius, kurie dažniausiai yra raudonos arba rožinės spalvos. Šie skysčiai užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo rūdžių ir yra pritaikyti šių gamintojų variklių aušinimo sistemoms.

• Toyota naudoja Toyota Super Long Life Coolant, kuris yra raudonos spalvos ir pasižymi ilgu tarnavimo laikotarpiu.
• Honda rekomenduoja Honda Type 2 Long Life Coolant, kuris yra mėlynos spalvos ir skirtas jų specifinėms variklio aušinimo sistemoms.
• Nissan naudoja raudonos arba mėlynos spalvos aušinimo skystį, priklausomai nuo modelio ir gamybos metų.

Japonų gamintojai dažnai nurodo, kad jų skysčiai neturėtų būti maišomi su kitų tipų aušinimo skysčiais, nes tai gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką arba sumažinti apsaugines savybes.

Prancūzų automobilių gamintojai

Peugeot, Citroën ir Renault dažniausiai naudoja HOAT tipo aušinimo skysčius, kurie yra geltonos arba oranžinės spalvos. Šie skysčiai yra pritaikyti prancūziškų automobilių aušinimo sistemoms ir apsaugo nuo korozijos bei perkaitimo.

• Peugeot ir Citroën naudoja aušinimo skysčius, atitinkančius PSA B71 5110 standartą, kuris yra oranžinės arba geltonos spalvos.
• Renault dažniausiai naudoja OAT skystį, kuris yra violetinės arba rožinės spalvos ir atitinka jų specifinius reikalavimus.

Prancūzų automobilių gamintojai dažnai rekomenduoja reguliariai tikrinti aušinimo skysčio lygį ir, jei reikia, papildyti tik tokiu pačiu skysčiu, kuris jau yra sistemoje.

Amerikietiški automobiliai

Ford, Chevrolet, Chrysler ir Jeep gamintojai naudoja įvairius aušinimo skysčius, priklausomai nuo modelio ir gamybos metų. Dauguma naujesnių modelių naudoja HOAT arba OAT tipo skysčius, kurie yra oranžinės arba geltonos spalvos.

• Ford dažniausiai naudoja Motorcraft Orange Coolant, kuris yra oranžinės spalvos ir skirtas naujesniems modeliams. Senesni Ford modeliai gali naudoti žalią IAT tipo aušinimo skystį.
• Chevrolet ir General Motors automobiliai dažniausiai naudoja Dex-Cool, kuris yra oranžinės spalvos OAT aušinimo skystis ir skirtas ilgaamžiam naudojimui.
• Chrysler ir Jeep dažniausiai naudoja HOAT tipo skystį, kuris yra geltonos spalvos ir tinkamas jų specifinėms aušinimo sistemoms.

Amerikietiškų automobilių gamintojai dažnai akcentuoja, kad jų naudojami aušinimo skysčiai neturėtų būti maišomi su universaliais produktais, nes tai gali sutrumpinti skysčio tarnavimo laiką ir sukelti aušinimo sistemos užsikimšimus.

Italų ir kitų Europos gamintojų rekomendacijos

Fiat, Alfa Romeo ir Volvo naudoja skirtingus aušinimo skysčius, priklausomai nuo modelio.

• Fiat ir Alfa Romeo dažniausiai naudoja raudonos arba rožinės spalvos OAT aušinimo skystį, kuris apsaugo nuo korozijos ir ilgai tarnauja.
• Volvo rekomenduoja mėlynos arba žalios spalvos skysčius, kurie yra pritaikyti jų specifinėms aušinimo sistemoms.

Kiti Europos gamintojai, tokie kaip Škoda, dažniausiai laikosi Volkswagen grupės standartų ir naudoja G12 arba G13 aušinimo skysčius.

Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas pagal automobilio gamintoją yra būtinas, norint išvengti problemų ir užtikrinti ilgalaikį variklio veikimą. Net jei tam tikras skystis gali atrodyti tinkamas pagal spalvą, svarbiausia visada vadovautis gamintojo specifikacijomis. Kitas svarbus aspektas – kaip teisingai patikrinti ir pakeisti aušinimo skystį.

Aušinimo skysčių tipai ir spalvų reikšmė

Renkantis aušinimo skystį, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gamintojo rekomendacijas, bet ir į skysčio sudėtį bei spalvą. Skirtingų tipų aušinimo skysčiai naudoja skirtingas chemines formules, kurios lemia jų tinkamumą tam tikriems varikliams ir aušinimo sistemoms. Nors spalva gali padėti atskirti skirtingus aušinimo skysčius, tiksliausias būdas pasirinkti tinkamą produktą – vadovautis gamintojo specifikacijomis.

Pagrindiniai aušinimo skysčių tipai

Aušinimo skysčiai skirstomi pagal tai, kokias chemines apsaugines priemones jie naudoja kovai su korozija ir nuosėdų susidarymu.

• Neorganinių priedų technologija (IAT) – naudojami silikatai, fosfatai ir kiti neorganiniai inhibitoriai, kurie apsaugo nuo rūdžių. Tai senesnės kartos aušinimo skystis, dažniausiai randamas senesniuose automobiliuose. Jam būdinga trumpesnė eksploatavimo trukmė, todėl jis turi būti keičiamas kas 2–3 metus.
• Organinių rūgščių technologija (OAT) – vietoje silikatų naudojamos organinės rūgštys, kurios efektyviau apsaugo nuo korozijos ir yra ilgaamžiškesnės. Šie aušinimo skysčiai dažniausiai naudojami moderniuose automobiliuose ir gali tarnauti iki 5 metų.
• Hibridinė organinių rūgščių technologija (HOAT) – derina IAT ir OAT technologijų privalumus, suteikdama ilgalaikę apsaugą tiek senesniems, tiek naujesniems varikliams. Šis skystis dažnai sutinkamas Europos ir amerikietiškuose automobiliuose.

Spalvų reikšmė ir ką jos rodo

Aušinimo skysčių gamintojai naudoja skirtingas spalvas, kurios padeda identifikuoti jų sudėtį ir chemines savybes. Nors nėra visuotinai vieningos spalvų sistemos, dažniausiai taikomos šios spalvų grupės:

• Žalias arba mėlynas skystis – tradicinis IAT tipo aušinimo skystis, dažniausiai randamas senesniuose automobiliuose su geležiniais variklio komponentais. Reikalauja dažnesnio keitimo.
• Raudonas, oranžinis arba rožinis skystis – OAT technologijos aušinimo skystis, tinkantis aliuminio varikliams ir siūlantis ilgesnę eksploatavimo trukmę. Naudojamas daugelyje Japonijos ir kai kurių Europos automobilių.
• Geltonas, auksinis arba violetinis skystis – HOAT tipo aušinimo skystis, kuris suderinamas tiek su naujesniais, tiek su senesniais varikliais. Plačiai naudojamas vokiečių ir amerikiečių automobilių gamintojų.

Kodėl svarbu nesumaišyti skirtingų aušinimo skysčių?

Maišant skirtingų tipų aušinimo skysčius gali įvykti cheminės reakcijos, dėl kurių skystis praranda apsaugines savybes ir gali susidaryti nuosėdų. Tai gali sukelti aušinimo sistemos užsikimšimą, sumažinti šilumos perdavimo efektyvumą ir net sukelti rimtus variklio gedimus. Todėl keičiant aušinimo skystį būtina kruopščiai išvalyti sistemą, jei pereinama prie kito tipo skysčio.

Tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimas priklauso ne tik nuo spalvos, bet ir nuo cheminės sudėties, todėl visuomet reikėtų vadovautis automobilio gamintojo rekomendacijomis.

Kaip patikrinti ir pakeisti aušinimo skystį?

Tinkamai prižiūrima aušinimo sistema užtikrina stabilų variklio darbą ir ilgaamžiškumą. Norint išvengti perkaitimo, korozijos ar aušinimo sistemos užsikimšimo, svarbu reguliariai tikrinti aušinimo skysčio būklę ir laiku jį pakeisti.

Kaip sužinoti, ar aušinimo skystis tinkamas naudoti?

Norint įvertinti aušinimo skysčio būklę, būtina atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus:

• Spalva ir skaidrumas. Jei skystis įgauna rudą ar drumstą atspalvį, tai gali reikšti, kad susikaupė nuosėdos arba prasidėjo korozija.
• Kvapas. Jei jaučiamas degėsių ar chemikalų kvapas, skystis gali būti susiskaidęs ir nebeatlikti savo funkcijų.
• Užšalimo ir virimo taškas. Specialus testeris padeda nustatyti, ar skystis vis dar veiksmingai apsaugo sistemą nuo šalčio ir perkaitimo.
• Aušinimo skysčio lygis. Jei lygis išsiplėtimo bakelyje pastebimai nukrito, gali būti nuotėkis arba kita aušinimo sistemos problema.

Reguliari apžiūra padeda išvengti netikėtų variklio perkaitimo problemų ir laiku pakeisti nusidėvėjusį skystį.

Kaip dažnai reikia keisti aušinimo skystį?

Aušinimo skysčio tarnavimo laikas priklauso nuo jo tipo ir automobilio gamintojo rekomendacijų:

• Neorganinių priedų (IAT) skystis turi būti keičiamas kas 2–3 metus arba kas 30 000–50 000 km.
• Organinių rūgščių (OAT) skystis gali tarnauti iki 5 metų arba 100 000–150 000 km.
• Hibridinių priedų (HOAT) skystis dažniausiai naudojamas 5 metus arba iki 150 000 km.

Geriausia vadovautis gamintojo rekomendacijomis, nes net ir ilgaamžis skystis gali prarasti savo savybes anksčiau, jei sistema nėra tinkamai prižiūrima.

Kaip tinkamai pakeisti aušinimo skystį?

Aušinimo skysčio keitimas yra vienas iš esminių automobilio priežiūros darbų. Tam reikalingi keli pagrindiniai žingsniai:

1. Pasiruošimas. Automobilis turi būti visiškai atvėsęs, kad būtų išvengta nudegimų. Geriausia darbą atlikti lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje.
2. Seno skysčio pašalinimas. Atidaromas aušinimo skysčio išleidimo varžtas (dažniausiai randamas apatinėje radiatoriaus dalyje), kad būtų išleistas senas skystis. Jei skystis stipriai užterštas, rekomenduojama naudoti aušinimo sistemos praplovimo skystį.
3. Sistemos praplovimas. Radiatorius ir vamzdžiai turi būti praplaunami distiliuotu vandeniu arba specialiu praplovimo skysčiu, kad būtų pašalintos nuosėdos ir likę seno skysčio pėdsakai.
4. Naujo aušinimo skysčio pripildymas. Pilamas gamintojo rekomenduojamas skystis, laikantis nurodytų proporcijų (kai kurie aušinimo skysčiai parduodami koncentruoti ir juos reikia skiesti distiliuotu vandeniu).
5. Oro pašalinimas iš sistemos. Po keitimo būtina pašildyti variklį ir atidaryti išsiplėtimo bakelio dangtelį, kad pašalintų oro burbuliukus iš sistemos. Kai kuriose transporto priemonėse yra specialūs oro išleidimo vožtuvai.
6. Galutinė patikra. Patikrinama, ar nėra nuotėkių, ir per kelias dienas stebimas aušinimo skysčio lygis. Jei jis ženkliai nukrenta, gali būti problema su sandarumu.

Kokios dažniausios klaidos keičiant aušinimo skystį?

• Netinkamo skysčio pasirinkimas. Jei naudojamas nesuderinamas skystis, gali prasidėti cheminės reakcijos, kurios sukelia nuosėdų susidarymą ir aušinimo sistemos užsikimšimą.
• Skirtingų aušinimo skysčių maišymas. Maišant skirtingus tipus gali sumažėti jų veiksmingumas arba prasidėti cheminės reakcijos, dėl kurių sistema gali užsikimšti.
• Nepakankamas oro pašalinimas. Jei sistemoje lieka oro burbuliukų, aušinimo skystis negali efektyviai cirkuliuoti, todėl gali kilti perkaitimo problemų.
• Nepakankamas sistemos praplovimas. Jei nepašalinami seno skysčio likučiai, jie gali sukelti naujo skysčio užteršimą ir sumažinti jo tarnavimo laiką.

Tinkamas aušinimo skysčio keitimas yra būtinas variklio ilgaamžiškumui ir efektyviam darbui. Net jei atrodo, kad sistema veikia be problemų, reguliari apžiūra ir skysčio keitimas gali padėti išvengti brangių remonto darbų ateityje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Pasirinkti ir prižiūrėti aušinimo skystį gali atrodyti paprasta užduotis, tačiau daugelis vairuotojų susiduria su įvairiomis abejonėmis. Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai, kurie padės geriau suprasti aušinimo skysčio svarbą, jo keitimo dažnumą ir galimus pavojus netinkamai prižiūrint sistemą.

Kiek laiko gali tarnauti aušinimo skystis?

Aušinimo skysčio tarnavimo laikas priklauso nuo jo tipo ir automobilio gamintojo rekomendacijų. Senesni neorganiniai (IAT) skysčiai dažniausiai tarnauja iki trejų metų, o organinių rūgščių (OAT) arba hibridinių (HOAT) skysčiai gali tarnauti iki penkerių metų arba 150 000 km. Net jei skystis dar nepasiekė nustatyto keitimo termino, verta jį reguliariai tikrinti ir keisti anksčiau, jei pastebimi spalvos ar konsistencijos pokyčiai.

Kas nutinka, jei sumaišomi skirtingų spalvų aušinimo skysčiai?

Maišyti skirtingų tipų aušinimo skysčius nerekomenduojama, nes jų cheminės sudėtys gali sukelti reakcijas, kurios suformuoja nuosėdas ir užkemša aušinimo sistemą. Nors kai kurie gamintojai siūlo „universalius“ aušinimo skysčius, geriausia laikytis gamintojo nurodymų ir naudoti tik tinkamą skystį. Jei vis dėlto buvo sumaišyti nesuderinami skysčiai, rekomenduojama kuo greičiau praplauti aušinimo sistemą ir užpildyti ją vieno tipo skysčiu.

Ar galima naudoti vandenį vietoje aušinimo skysčio?

Vanduo gali būti naudojamas kaip laikinas sprendimas avarinėse situacijose, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai nėra geras pasirinkimas. Vanduo neturi korozijos inhibitorių, gali skatinti rūdžių susidarymą ir užšalti esant žemai temperatūrai. Be to, vandens virimo temperatūra yra žemesnė nei aušinimo skysčio, todėl padidėja variklio perkaitimo rizika. Dėl šių priežasčių gamintojai rekomenduoja naudoti tinkamą aušinimo skystį su visomis reikalingomis apsauginėmis savybėmis.

Kaip elgtis, jei aušinimo skystis nuolat mažėja?

Jei aušinimo skysčio lygis nuolat krenta, tai gali reikšti aušinimo sistemos nuotėkį arba vidaus variklio problemą, pavyzdžiui, pažeistą tarpinę tarp cilindrų galvutės ir bloko. Pirmiausia reikėtų vizualiai apžiūrėti sistemą – patikrinti radiatorius, žarnas, išsiplėtimo bakelį ir vandens pompą. Jei nuotėkio nepavyksta aptikti, verta kreiptis į servisą, nes skysčio praradimas gali būti susijęs su rimtesniais variklio pažeidimais.

Ką daryti, jei aušinimo skystis pradeda putoti arba tampa drumstas?

Putų atsiradimas aušinimo sistemoje dažniausiai rodo, kad į ją pateko oro burbuliukų arba skystis buvo netinkamai sumaišytas su kitu tipu. Taip pat putojimą gali sukelti sugadinta variklio galvutės tarpinė, kai į aušinimo sistemą patenka degimo dujos. Jei skystis tampa drumstas, tai gali reikšti korozijos produktų arba alyvos patekimo į aušinimo sistemą požymius. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į specialistus ir atlikti aušinimo sistemos diagnostiką.

Kaip tinkamai papildyti aušinimo skystį?

Jei aušinimo skysčio lygis nukrito, jį galima papildyti tik tuo pačiu skysčiu, kuris jau yra sistemoje. Pildant būtina laikytis gamintojo rekomenduojamo skysčio lygio, kuris dažniausiai pažymėtas ant išsiplėtimo bakelio kaip „MIN“ ir „MAX“. Skystį reikia pilti palaipsniui, vengiant staigaus perpildymo. Taip pat būtina užtikrinti, kad variklis būtų atvėsęs – pildant karštą sistemą kyla nudegimų pavojus dėl staigaus garų išsiskyrimo.

Išvada

Aušinimo skystis yra vienas iš svarbiausių variklio aušinimo sistemos komponentų, tiesiogiai veikiantis variklio temperatūros reguliavimą, korozijos prevenciją ir bendrą eksploatavimo ilgaamžiškumą. Netinkamai parinktas arba laiku nepakeistas skystis gali lemti ne tik aušinimo sistemos užsikimšimą, bet ir rimtesnius variklio gedimus, kurių remontas gali kainuoti brangiai.

Renkantis aušinimo skystį būtina vadovautis automobilio gamintojo specifikacijomis, nes skirtingų tipų skysčiai turi skirtingas chemines savybes. Neorganiniai aušinimo skysčiai dažniausiai naudojami senesniuose automobiliuose, organinių rūgščių pagrindu sukurti produktai yra tinkami moderniems varikliams, o hibridiniai aušinimo skysčiai užtikrina optimalią apsaugą įvairiems variklio komponentams. Skysčio spalva gali būti orientacinis rodiklis, tačiau galutinis sprendimas turėtų būti priimamas pagal cheminę sudėtį ir gamintojo rekomendacijas.

Reguliari aušinimo sistemos priežiūra ir savalaikis skysčio keitimas padeda išvengti perkaitimo, užšalimo ir korozijos problemų. Skystį reikia keisti pagal gamintojo nurodytus intervalus, tačiau būtina periodiškai tikrinti jo būklę – spalvą, skaidrumą ir kvapą. Jei skystis tapo drumstas, sumažėjo jo lygis ar atsirado kitų neįprastų požymių, verta nedelsti ir atlikti sistemos diagnostiką.

Svarbiausia – nenaudoti netinkamų arba maišytų skysčių, nes cheminės reakcijos gali sukelti nuosėdas ir pakenkti aušinimo sistemai. Jei reikia keisti skystį iš vieno tipo į kitą, būtina visiškai išplauti sistemą, kad neliktų seno skysčio likučių.

Tinkamai parinktas ir laiku pakeistas aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo ir gedimų, bet ir užtikrina ilgalaikį automobilio eksploatavimą be nereikalingų problemų. Laikantis gamintojo rekomendacijų ir skiriant dėmesį aušinimo sistemos priežiūrai, galima išvengti didelių remonto išlaidų ir užtikrinti stabilų automobilio darbą tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku.