Dauguma žmonių mano, kad automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu gali apdrausti tik tas, kuris yra įrašytas kaip transporto priemonės savininkas. Tačiau tai nėra visiška tiesa.
Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, draudėju gali būti bet kuris asmuo, kuris teisėtai valdo arba naudoja transporto priemonę – nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso jam nuosavybės teise.
Įstatymo formuluotė atveria daugiau galimybių nei vien tik savininkui – ir tai svarbu žinoti ne tik gyvenime, bet ir planuojant draudimo įsipareigojimus ar sprendžiant atsakomybės klausimus eismo įvykio metu.
Kas laikomas teisėtu transporto priemonės valdytoju
Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, kuris ją valdo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Tai reiškia, kad nebūtina būti automobilio savininku, kad galėtum jį apdrausti – svarbu, kad transporto priemonė būtų perduota teisėtai, o jos naudojimas būtų pagrįstas.
Pavyzdžiui, jeigu automobilį naudojate pagal nuomos sutartį, esate įmonės darbuotojas, kuriam automobilis priskirtas tarnybos reikmėms, ar net jei artimasis leido naudotis savo transporto priemone ilgesniam laikui – visais šiais atvejais jus galima laikyti teisėtu valdytoju.
Svarbu pažymėti, kad draudimo bendrovės gali paprašyti pateikti tai patvirtinančius dokumentus – nuomos sutartį, įgaliojimą, darbo sutarties išrašą ar kitą pagrindžiantį įrodymą. Tai užtikrina, kad draudimo sutartis būtų sudaryta teisėtai ir galiotų visais numatytais atvejais.
Ką reikia žinoti sudarant draudimo sutartį ne savo automobiliui
Jeigu nusprendėte apdrausti transporto priemonę, kuri jums nepriklauso nuosavybės teise, svarbu iš anksto pasiruošti ir žinoti, ko gali pareikalauti draudimo bendrovė.
Visų pirma, draudėjui teks pateikti tapatybę patvirtinantį dokumentą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Tačiau jei draudėjas nėra savininkas, gali būti prašoma papildomų dokumentų, įrodančių teisėtą naudojimąsi automobiliu. Tai gali būti:
- raštiškas savininko sutikimas ar įgaliojimas;
- nuomos, panaudos, patikėjimo ar kitos sutarties kopija;
- įmonės patvirtinimas, kad automobilis skirtas darbuotojui naudoti darbo reikmėms.
Draudimo bendrovė turi teisę įvertinti situaciją ir spręsti, ar sudaryti sutartį su ne savininku. Nors įstatymas tai leidžia, praktikoje gali būti atvejų, kai draudikas atsisako apdrausti, jei kyla abejonių dėl valdymo teisėtumo arba kyla padidėjusi rizika dėl galimų ginčų tarp savininko ir draudėjo.
Svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kas yra draudėjas, atsakomybė už žalą eismo įvykio metu tenka ne draudėjui, o asmeniui, kuris tuo metu vairavo transporto priemonę – jei jis buvo kaltas dėl įvykio.
Kuo skiriasi draudėjas ir transporto priemonės savininkas
Draudimo kontekste svarbu atskirti dvi sąvokas – draudėją ir transporto priemonės savininką, nes jos dažnai painiojamos.
- Draudėjas yra tas asmuo, kuris sudaro draudimo sutartį su draudimo bendrove ir moka draudimo įmokas. Jis nebūtinai turi būti automobilio savininkas – svarbiausia, kad teisėtai naudotųsi transporto priemone.
- Savininkas yra tas asmuo, kurio vardu transporto priemonė yra įregistruota „Regitroje“. Jis turi visas nuosavybės teises ir gali spręsti dėl automobilio perdavimo, pardavimo ar kitų veiksmų.
Tad praktikoje gali susiklostyti situacija, kai automobilio savininkas perduoda transporto priemonę kitam asmeniui naudotis, o šis ją apdraudžia savo vardu. Tokioje situacijoje:
- savininkas lieka atsakingas už tai, kaip automobilis naudojamas ilgalaikėje perspektyvoje;
- draudėjas prisiima atsakomybę dėl draudimo sutarties sudarymo ir įmokų mokėjimo;
- vairuotojas (jeigu tai trečias asmuo) atsako už elgesį kelyje eismo įvykio metu.
Šis atskyrimas ypač svarbus tais atvejais, kai po eismo įvykio tenka nagrinėti atsakomybės ribas ir draudimo išmokų skyrimo sąlygas.
Svarbiausi patarimai, jei draudžiate ne savo automobilį
Nors įstatymas leidžia apdrausti ne savo vardu registruotą transporto priemonę, praktikoje tai reikalauja papildomo pasiruošimo. Kad išvengtumėte nesusipratimų ir draudimo galiojimo problemų, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus.
Įrodykite teisėtą naudojimą
Draudimo bendrovė gali pareikalauti dokumento, kuris patvirtintų jūsų teisę naudotis automobiliu. Tai gali būti įgaliojimas, nuomos ar panaudos sutartis, darbdavio raštas ar kitas oficialus pagrindas. Žodinis susitarimas nėra pakankamas.
Pasitarkite su draudiku iš anksto
Prieš pirkdami draudimą, kreipkitės į pasirinktą draudimo bendrovę ir sužinokite, kokių dokumentų jie reikalaus. Draudikų vidaus taisyklės gali skirtis – vieni gali būti lankstesni, kiti laikosi griežtesnių procedūrų.
Supraskite draudėjo atsakomybes
Jei tampate draudėju, būtent jūs būsite atsakingas už įmokų mokėjimą, sutarties administravimą ir bendravimą su draudiku. Net jei nesate automobilio savininkas, tai nesumažina jūsų įsipareigojimų pagal draudimo sutartį.
Įteisinkite ilgalaikį naudojimą
Jeigu transporto priemone planuojate naudotis ilgesnį laiką, verta pasirūpinti aiškiai įformintu naudojimosi pagrindu. Tai ne tik palengvins draudimo įsigijimą, bet ir padės išvengti galimų ginčų ar nesusipratimų ateityje.
nerandu, kad galima:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8a0f6ba39e7611ee8172b53a675305ab
Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudėju gali būti bet kuris asmuo, kuris teisėtai valdo ar naudoja transporto priemonę, nepriklausomai nuo to, ar jis yra jos savininkas. Įstatyme nurodoma, kad transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, valdantis transporto priemonę nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu.