Lietuvoje kiekvienais metais didėja susidūrimų su laukiniais ar naminiais gyvūnais skaičius. Šie įvykiai kelia pavojų ne tik gyvūnų gyvybei, bet ir vairuotojų bei keleivių saugumui. Nors tema dažnai lieka nuošalyje, statistika rodo, kad susidūrimų mastas tampa vis aktualesne problema šalies keliuose.
Kelių pavojai gyvūnams: kas vyksta?
Per pastaruosius metus fiksuojamas akivaizdus augimas – susidūrimų su gyvūnais skaičius kasmet didėja. Vien per pirmuosius dešimt 2023 metų mėnesių Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 4 700 tokių įvykių, kai tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų buvo apie 3 500. Akivaizdu, kad tendencija auga, o dauguma atvejų įvyksta tamsiuoju paros metu, riboto matomumo kelio atkarpose arba arti miško masyvų.
Kokie gyvūnai dažniausiai pakliūva po ratais?
Didžioji dalis nutrenkiamų gyvūnų – tai stirnos, šernai, lapės, usūriniai šunys, o taip pat ir namai pabėgę augintiniai – katės bei šunys. Vis dažniau keliuose žūsta ir mažesni gyvūnai, tokie kaip ežiai ar voverės. Nors vizualiai tokie susidūrimai gali atrodyti mažiau pavojingi, net ir smūgis į mažą gyvūną gali stipriai pažeisti automobilio pakabą ar stabdžių sistemą.
Didieji miestai – didžiausia rizika?
Nors atrodytų, kad pavojingiausios vietos yra miškingose vietovėse, statistika rodo ką kita. Daugiausia partrenktų gyvūnų fiksuojama aplink didžiuosius miestus – ypač Vilniaus ir Kauno prieigose. Tai paaiškinama tuo, kad šiuose regionuose susikerta laukinių gyvūnų migracijos takai su intensyvaus eismo keliais.
Kodėl susidūrimų daugėja?
Didėjantis susidūrimų skaičius yra kompleksinių priežasčių rezultatas. Viena iš jų – auganti gyvūnų populiacija ir jų prisitaikymas prie žmogaus aplinkos. Stirnos ir lapės vis dažniau lankosi priemiesčiuose ar net gyvenamųjų rajonų pakraščiuose. Prie to prisideda ir didėjantis automobilių skaičius, ypač vakarinių piko valandų metu. Tuo tarpu tamsiuoju metų laiku, kai trumpėja dienos, eismas natūraliai tampa rizikingesnis.
Gyvūnų partrenkimo statistika Lietuvoje
| Metai | Užfiksuoti įvykiai | Įskaitiniai įvykiai | Sužeistųjų skaičius | Žuvusiųjų skaičius |
|---|---|---|---|---|
| 2020 | 3 122 | 18 | 23 | 0 |
| 2021 | 3 807 | 20 | 26 | 1 |
| 2022 | 4 513 | 25 | 37 | 0 |
| 2023 | 6 351 | 24 | 28 | 1 |
| 2024 | ~6 800 | n/d | n/d | n/d |
Kas nutinka susidūrus su gyvūnu?
Dažniausiai vairuotojai patiria stresą, nežino, kaip elgtis. Vieni tiesiog nuvažiuoja toliau, manydami, kad tai „tik gyvūnas“, kiti sustoja ir bando padėti. Teisiškai žvelgiant, nutrenkus gyvūną būtina:
- sustoti ir įjungti avarinius signalus;
- įvertinti situaciją – ar yra sužeistų žmonių, ar gyvūnas vis dar gyvas;
- jei gyvūnas laukinis, privalu pranešti policijai;
- jei įvykis sukėlė žalą automobiliui, reikalinga ir draudimo bendrovės konsultacija.
Kaip sumažinti riziką?
Tam tikri prevenciniai veiksmai gali padėti sumažinti tikimybę susidurti su gyvūnu. Svarbiausi patarimai:
- važiuoti lėčiau miškingose ar neapšviestose kelio atkarpose, ypač ryte ar vakare;
- stebėti įspėjamuosius ženklus – daugelyje pavojingų zonų jie jau įrengti;
- būti ypač budriems pavasarį ir rudenį – tai pagrindiniai gyvūnų migracijos laikotarpiai;
- jeigu matote vieną gyvūną – neskubėkite, netoliese gali būti ir kiti.
Technologijos ir infrastruktūra gali padėti
Daugelyje Europos šalių, ypač Skandinavijoje, keliuose įrengiamos požeminės perėjos, specialios tvoros ar net signaliniai jutikliai, kurie praneša apie gyvūnų judėjimą. Lietuvoje tokių sprendimų kol kas nedaug, tačiau jų plėtra galėtų padėti užkirsti kelią tragiškiems susidūrimams.
Pabaigai – šiek tiek žmogiškumo
Susidūrimas su gyvūnu kelyje – ne tik eismo įvykis. Tai taip pat yra akistata su gamta, kurią dažnai bandome ignoruoti. Kiekvienas nutrenktas gyvūnas – tai priminimas, kad kelias priklauso ne tik mums. Vairuokime sąmoningai ir atidžiai – tai apsaugos ne tik mūsų gyvybes, bet ir tuos, kurie neturi balso.
Šaltinis: gyvunupasaulis.lt
