Nissan Qashqai apžvalga: atsiliepimai, ligos, kuro sąnaudos

Nissan Qashqai – vienas žymiausių miesto visureigių, kuris iš esmės sukūrė „crossover“ klasę Europoje. Kai šis modelis 2006 m. pasirodė rinkoje, jis greitai tapo bestseleriu, nes sujungė kompaktiško automobilio manevringumą su SUV aukštesne sėdėsena ir praktiškumu. Dėl šių savybių Qashqai iki šiol išlieka vienas perkamiausių automobilių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Savininkai vertina erdvų saloną, didelę bagažinę, gerą kainos ir kokybės santykį bei plačią variklių ir įrangos pasiūlą. Qashqai nėra sportiškas automobilis, tačiau jis puikiai atlieka kasdienes užduotis: važinėjimą mieste, keliones į darbą, šeimos išvykas ar ilgesnius užmiesčio maršrutus.

Modelių kartos

Pirmoji karta (2006–2013 m.)
Tai automobilis, kuris atvėrė naują rinkos nišą. Pirkėjai gavo aukštesnę sėdėseną ir gerą matomumą, tačiau išsaugojo hečbeko dydį. Pasiūloje buvo tiek benzininiai, tiek dyzeliniai varikliai, taip pat siūlyta 4×4 pavara. Silpnesnės vietos – pakabos ilgaamžiškumas prastesniuose keliuose bei kai kurių dyzelinių motorų grandinės.

Antroji karta (2014–2020 m.)
Šis modelis tapo modernesnis: stilingesnis dizainas, daugiau komforto, saugumo įrangos bei efektyvesni varikliai. Antroji karta labai populiari ir Lietuvos rinkoje – daug naudotų automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos. Vis dėlto vairuotojai mini tam tikras elektronikos ir pavarų dėžės problemas (ypač CVT).

Trečioji karta (nuo 2021 m.)
Naujausias Qashqai orientuotas į hibridizaciją. Čia naudojama „e-Power“ technologija, kuri leidžia dyzelį pakeisti elektrifikuotais sprendimais. Interjeras tapo prabangesnis, o įrangos sąrašas – beveik prilygstantis aukštesnei klasei. Ši karta jau vertinama kaip labai subrendęs modelis, nors dėl naujumo ilgaamžiškumo klausimai dar tik išryškėja.

Varikliai

Per kelias kartas Nissan Qashqai buvo komplektuojamas su gana plačia variklių gama – nuo paprastų benzininių atmosferinių iki turbininių, dyzelinių bei naujausių hibridinių pavarų. Kiekvienas jų turi savų stiprybių ir silpnų vietų.

Benzininiai varikliai

• Pirmos kartos Qashqai turėjo 1.6 ir 2.0 atmosferinius benzininius motorus. Jie laikomi gana patikimais, bet mieste sąnaudos siekia 8–10 l/100 km, o dinamika – vidutinė.
• Antroje kartoje pasirodė mažesnio tūrio turbiniai varikliai – 1.2 DIG-T ir 1.6 DIG-T. 1.2 versija buvo populiari, tačiau dažnai minima kaip alyvą vartojantis ir ilgaamžiškumu prastesnis motoras. 1.6 DIG-T – galingesnis ir patvaresnis, bet ne toks ekonomiškas.
• Naujausiuose modeliuose siūlomas 1.3 DIG-T (kartu su Renault/Mercedes) – geriau subalansuotas, patikimesnis, nors vis tiek jautrus laiku nekeičiamiems tepalams.

Dyzeliniai varikliai

• Labiausiai paplitęs 1.5 dCi, žinomas iš Renault, pasižymi labai mažomis sąnaudomis – 4,5–6 l/100 km. Tačiau jis jautrus trumpoms kelionėms mieste: dažniausiai genda EGR vožtuvas, DPF filtras, pasitaiko ir purkštukų bėdų.
• 1.6 dCi – patikimesnis ir galingesnis, tačiau jo priežiūra brangesnė, o grandinės būklę būtina stebėti.
• 2.0 dCi – retesnis, bet laikomas labai patikimu pasirinkimu, tinkamu važiuoti ir užmiestyje, ir su priekaba.

Hibridai ir e-Power
Trečiosios kartos Qashqai sulaukė elektrifikuotų sprendimų. „Mild Hybrid“ 1.3 DIG-T versijos taupo degalus mieste, o „e-Power“ sistema (variklį naudojant tik elektros generacijai) užtikrina labai švelnų ir tylų važiavimą. Vis dėlto šie modeliai yra dar gana nauji, todėl apie ilgalaikį jų patikimumą vairuotojų atsiliepimų mažiau.

Bendrai patikimiausiais laikomi atmosferiniai 1.6 ir 2.0 benzininiai bei 2.0 dCi dyzeliai, tačiau jie kiek daugiau suvartoja degalų. Norintiems ekonomiškumo dažniausiai rekomenduojamas 1.5 dCi, o geriausiu kompromisu antros–trečios kartos modeliuose laikomas 1.3 DIG-T.

Transmisija ir eksploatacija

Nissan Qashqai buvo siūlomas su keliomis transmisijų rūšimis: mechanine, CVT tipo automatine ir naujesniuose modeliuose – dvigubos sankabos (DCT). Kiekviena jų turi specifinių privalumų ir trūkumų, kuriuos vairuotojai pastebi eksploatacijos metu.

Mechaninės pavarų dėžės
Tai paprasčiausias ir patikimiausias pasirinkimas. Pirmos ir antros kartos Qashqai su mechaninėmis dėžėmis pasižymi ilgaamžiškumu, o remontai – pigūs ir paprasti. Vienintelis minusas – sankaba intensyviai važinėjant mieste gali susidėvėti greičiau.

CVT automatinė dėžė
Dažnai minima kaip prieštaringiausia Qashqai dalis. Nors CVT veikia švelniai ir labai patinka važinėjant mieste, ji jautri alyvos kokybei bei keitimo intervalams. Gamintojas oficialiai nenumato dažnų alyvos keitimų, tačiau patyrę vairuotojai ir meistrai rekomenduoja CVT alyvą keisti kas 50–60 tūkst. km. Jei to nepaisoma, gali atsirasti trūkčiojimai, o rimtesni gedimai yra brangūs taisyti.

Dvigubos sankabos (DCT) dėžės
Trečioje kartoje atsirado DCT transmisijos. Jos užtikrina greitesnius perjungimus ir ekonomiškumą, tačiau trumpose miesto kelionėse gali būti mažiau patvarios. Dėl konstrukcijos reikalinga periodinė alyvos priežiūra, kitaip dėžė gali pradėti „gaudyti“ smūgius.

Bendra eksploatacija

• Alyvą varikliuose patartina keisti dažniau nei gamintojas nurodo – kas 12–15 tūkst. km.
• Dyzeliniuose modeliuose ypatingą dėmesį reikia skirti DPF ir EGR būklei.
• Kėbulas gana atsparus korozijai, bet verta stebėti dugną ir arkų kraštus, ypač pirmos kartos automobiliuose.
• Pakaba pritaikyta miesto keliams, todėl važiuojant prastesniais keliais greičiau dėvisi stabilizatoriaus traukės ir amortizatoriai.

Dažniausios problemos ir ligos

Varikliai
Mažo tūrio turbiniai benzininiai varikliai (ypač 1.2 DIG-T) dažnai linksniuojami dėl padidėjusio alyvos vartojimo. Šis trūkumas pastebimas daugelyje šios serijos automobilių, ir tai gali sukelti rimtų problemų, jei alyvos lygis reguliariai nestebimas. Dyzeliniai 1.5 dCi varikliai labai taupūs, bet jautrūs trumpoms kelionėms – čia dažnai užsikemša DPF filtras, genda EGR vožtuvas arba purkštukai.

Transmisijos
Didžiausias galvos skausmas – CVT automatinė pavarų dėžė. Ji gali veikti sklandžiai, bet tik jei savininkas keičia alyvą laiku. Nepaisant šios priežiūros, ilgaamžiškumas dažnai kelia abejonių – pasitaiko atvejų, kai remontas kainuoja brangiau nei pats automobilis. Mechaninės dėžės kur kas patikimesnės, o naujesnių DCT dėžių savininkai mini perjungimo smūgius, jei alyva nekaitaliojama laiku.

Važiuoklė
Qashqai važiuoklė sukurta labiau miesto keliams nei žvyrkeliui. Todėl gana greitai dėvisi stabilizatoriaus traukės, amortizatoriai, vairo traukės. Laimei, detalių kaina nėra labai aukšta, todėl remontai neskausmingi.

Elektronika
Antros kartos modeliuose vairuotojai dažnai mini multimedijos sistemos pertrūkius, centrinio užrakto gedimus ar parkavimo sensorių strigimus. Trečioje kartoje elektronikos dar daugiau, todėl ilgalaikis jos patikimumas tik formuojasi, bet tikėtina, kad smulkių nesklandumų bus ir toliau.

Kėbulas
Nissan Qashqai bendrai gana atsparus korozijai, ypač lyginant su senesniais japoniškais automobiliais. Visgi pirmos kartos modeliuose pasitaiko rūdžių ant slenksčių, bagažinės dangčio ar ratų arkų, ypač jei automobilis eksploatuotas sūriame klimate.

Kuro sąnaudos

Vienas svarbiausių Nissan Qashqai pasirinkimo kriterijų – tai ekonomiškumas. Nors realios sąnaudos dažnai priklauso nuo variklio, transmisijos ir vairavimo stiliaus, vairuotojų patirtis leidžia susidaryti aiškų vaizdą.

Apibendrinant, ekonomiškiausias pasirinkimas ilgoms kelionėms – dyzelis (ypač 1.5 dCi), o miestui geriausiai tinka benzininiai arba hibridiniai modeliai.

Vairuotojų atsiliepimai

„Važinėju su 2012 m. Qashqai 1.5 dCi – sąnaudos tikrai mažos, užmiestyje telpu į 5 l. Bet kartą teko valyti DPF, nes daug važinėjau mieste.“ – Marius, 38 m.

„Turėjau 1.2 DIG-T benzininį – patiko, kaip važiuoja, bet pradėjo vartoti alyvą. Pakeičiau į 1.3 DIG-T ir esu daug labiau patenkinta.“ – Eglė, 32 m.

„Qashqai labai patogus mieste – geras matomumas, lengva parkuotis. Bet ant greitkelio triukšmo izoliacija galėtų būti geresnė.“ – Tomas, 41 m.

„Važinėju su trečios kartos e-Power – mieste sąnaudos labai mažos, bet užmiestyje jos pakyla. Važiavimo komfortas – super.“ – Rūta, 29 m.

Eksploatacijos patarimai