Kasmet augusi krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje pernai susidūrė su sunkumais – įmonės, nors ir išlaikė krovinių apyvartos augimą, tačiau patyrė paslaugų eksporto apimčių sumažėjimą, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) atliktoje rinkos analizėje.
Aljanso pateiktais Lietuvos banko duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu 2023-iaisiais, 2024-ųjų sausį–rugsėjį krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sumažėjo 3 proc. iki 4,21 mlrd. eurų.
Pasak TTLA vadovo Povilo Drižo, trečiojo metų ketvirčio rezultatai buvo prasčiausi – tuo laikotarpiu, palyginti su pernykščiu, pajamos iš paslaugų eksporto sumažėjo daugiau kaip 65 mln. eurų, kai per devynis mėnesius bendras pajamų iš eksporto kritimas sudarė beveik 132 mln. eurų.
Minimu laikotarpiu krovinių apyvarta kelių transportu, skaičiuojant tarptautinį vežimą tonkilometriais (tkm), išaugo 3,3 proc. iki 47,1 mlrd. tkm.
„Tai reiškia, kad įmonės dirbo daugiau, bet uždirbo mažiau, stengėsi išlaikyti krovinių srautą eksporto rinkose, darbo vietas ir sutartinius įsipareigojimus“, – sako P. Drižas. Jis priduria, kad Lietuvos transporto įmonės ES rinkoje pernai sugebėjo išlaikyti aukštą konkurencingumą, rodė didesnį ekonominį atsparumą nei kitų šalių vežėjai.
Pernai per pirmąjį pusmetį ES tarptautinių krovinių rinka augo 0,2 proc., kai Lietuva demonstravo 6,3 proc. augimą. TTLA skaičiavimais, iš pagrindinių konkuruojančių rinkos dalyvių – Lenkijos, Ispanijos, Rumunijos ir Čekijos – Lietuva rodė geriausią rezultatą po Čekijos.
„Dėl kritusios pasiūlos ir susitraukusių įkainių didelė dalis Europos transporto įmonių atsisako užsakymų. Dalį jų perėmė Lietuvos bendrovės, prisiimdamos atsakomybę vežti krovinius ne visuomet palankiausiomis sąlygomis. Šios pastangos dedamos siekiant išlaikyti eksporto rinkas, taip pat klojamas pagrindas plėtrai, laukiant Vokietijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių ekonomikų atsigavimo“, – sako P. Drižas.
Kalbėdamas apie tolesnes transporto sektoriaus perspektyvas, P. Drižas atkreipia dėmesį, kad nepastovi, neprognozuojama ir neproporcingai ribojanti migracijos politika išlieka vienu didžiausių barjerų įmonių veiklai.
„Siekiant sugrąžinti transporto sektorių į kryptingą augimo kelią ir atitinkamai didinti jo indėlį į šalies ekonomiką bus reikalingi atsakingai pasverti imigracinės politikos sprendimai. Nacionalinis saugumas yra svarbiausias prioritetas, tačiau priimant šiuos sprendimus reikalingas kompleksinis situacijos vertinimas, atsižvelgiant ir į darbo rinkos, verslo konkurencingumo, ekonominius ir kitus argumentus“, – teigia P. Drižas.
