Volvo V70 2.5 TDI 103 kW: atsiliepimai, realios kuro sąnaudos ir eksploatacijos vertinimas

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu yra vienas iš tų modelių, kuris dažniausiai domina naudoto automobilių ieškančius vairuotojus, vertinančius patikimumą ir seną, bet gerai žinomą dyzelinę technologiją. Šis variklis buvo montuojamas į antrosios kartos Volvo V70 modelius (1999–2001 m.), ir nors tai Volvo markė, pats variklis nėra šios gamintojo kūrinys.

Tai Volkswagen-Audi koncerno sukurta jėgainė – pažįstama daugeliui iš tokios technikos kaip Audi A6 ar VW Transporter T4. Būtent dėl šios kilmės variklis vertinamas dviprasmiškai – vieni giria jį dėl ištvermingumo, kiti keikia dėl triukšmingumo ir senosios kartos konstrukcijos, kuri iki šiol kelia diskusijų, ypač lyginant su modernesniais „common rail“ tipo varikliais.

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kokia yra reali šio variklio patirtis – nuo eksploatacinių savybių ir dažnų gedimų iki naudotojų atsiliepimų ir palyginimo su kitomis V70 dyzelinėmis versijomis.

Variklio techniniai duomenys ir kilmė

Norint suprasti, koks iš tiesų yra Volvo V70 2.5 TDI 103 kW variklis, būtina žinoti jo kilmę ir konstrukcines ypatybes. Ši jėgainė yra ne švedų, o vokiečių kūrinys – tai Volkswagen-Audi grupės (VAG) penkių cilindrų turbodyzelinis variklis, turintis savo šaknis dar aštuntajame dešimtmetyje. Volvo jį įsigijo dėl tuo metu vykusios strateginės partnerystės su VW.

Šis variklis turi mechaninį kuro siurblį ir yra žinomas dėl savo ištvermingos konstrukcijos, tačiau kartu garsėja ir triukšmingu, kiek šiurkščiu darbu, ypač lyginant su modernesniais „common rail“ tipo varikliais. Nors šiuolaikinių standartų jis nebeatitinka, savo laikmečiu tai buvo vienas patikimiausių variantų tiek ilgam nuvažiavimui, tiek sudėtingoms sąlygoms.

Pagrindiniai techniniai duomenys:

Ši versija dažniausiai buvo montuojama su mechanine 5 pavarų dėže, nors kai kuriuose modeliuose buvo derinama ir su automatine transmisija. Tai ne tik senosios mokyklos, bet ir praktiškas, remontuojamas be diagnostikos „kompiuterio“ sprendimas – daug ką galima taisyti be specializuotos įrangos.

Patikimumas ir dažniausi gedimai

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu laikomas vienu iš patikimiausių seno tipo dyzelinių modelių, tačiau, kaip ir kiekviena sena konstrukcija, jis turi aiškiai žinomas silpnas vietas. Kadangi tai yra penkių cilindrų VAG variklis, daug problemų sutampa su senesniais Audi ar VW modeliais, naudojusiais tą pačią jėgainę. Svarbiausia – kaip jis buvo prižiūrimas.

Toliau aptarsiu pagrindines bėdas, kurios pasitaiko šioje variklio versijoje. Kiekviena iš jų pateikiama atskiru poskyriu, kad būtų aiškiau ir struktūruotai:

EGR vožtuvo užsikimšimas

EGR sistema senstant dažnai užsikemša, ypač jeigu automobilis ilgą laiką naudotas mieste ar važinėtas trumpais atstumais. Užsikimšęs vožtuvas sukelia galios kritimą, dūmingumą, netolygų darbą.

Sprendimas: valymas arba visiškas atjungimas (jei techniškai leidžiama). Kai kurie savininkai renkasi EGR išprogramavimą.

Aušinimo sistemos nuotėkiai

Gana dažnas reiškinys – aušinimo skysčio nutekėjimas pro plastikinio termostato korpusą, žarnas ar net radiatorius. Esant spaudimui, sistema „prakaituoja“, o temperatūra kyla, kas gali baigtis perkaitinimu.

Sprendimas: profilaktiškai keisti senas žarnas, termostato korpusą, patikrinti aušinimo siurblį keičiant diržus.

Turbinos nuovargis

Originali turbina dažnai atlaiko 300–400 tūkst. km, bet senstant pasireiškia alyvos praleidimas į įsiurbimo sistemą, galios trūkumas ar „kvėpavimo“ pojūtis – nelygi trauka.

Sprendimas: turbinos restauracija arba keitimas, tačiau būtina tikrinti ir vakuumo valdymo sistemą.

Kuro siurblio (Bosch VE) nusidėvėjimas

Mechaninis siurblys laiko ilgai, bet jo dėvėjimosi požymiai – sunkus užsivedimas šaltu oru, dyzeliškas barškėjimas, mažesnė trauka. Retais atvejais gali praleisti degalus.

Sprendimas: restauracija arba keitimas. Dėl siurblio kainos ir paklausos dar vis yra galimybių rasti dalių arba naudotų dalių.

Vakuuminės sistemos nesandarumai

Vakuuminės žarnelės, jungtys sensta, trūkinėja, atsiranda nesklandumų stabdžiuose ar turbinos darbe. Tai viena iš dažniausiai ignoruojamų, bet lengvai sutvarkomų bėdų.

Sprendimas: visų vakuuminių linijų keitimas arba bent jau profilaktinė patikra kas 2–3 metus.

Eksploatacijos sąnaudos

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu dažniausiai renkasi vairuotojai, kuriems svarbu patikimumas ir prieinama priežiūra. Nors šis modelis nepasižymi itin mažomis kuro sąnaudomis, tačiau bendra eksploatacija yra pakankamai nuspėjama ir netaužanti kišenės, jei automobilis prižiūrimas atsakingai.

Kuro sąnaudos realiomis sąlygomis

Nors gamintojas deklaruoja vidutines sąnaudas apie 6,5 l/100 km, realybėje skaičiai kiek kitokie – ypač mieste:

• Mieste: ~9–10 l/100 km (mechaninė dėžė), iki 11 l (automatinė)
• Užmiestyje: ~6,0–6,5 l/100 km
• Mišriu režimu: apie 7,5–8 l/100 km

Kuro sąnaudos labai priklauso nuo pavarų dėžės, vairavimo stiliaus, padangų bei apkrovos. Verta pažymėti, kad šis variklis „nevalgus“ tik tada, kai važiuojama tolygiai ir be staigių akseleracijų.

Techninės priežiūros intervalai

Kadangi šis variklis nėra elektroninis ir neturi sudėtingų valdymo blokų, jo priežiūra paprastesnė:

• Alyvos keitimas: kas 10 000–12 000 km (rekomenduojama dažniau nei gamintojo 15 000 km intervalas)
• Paskirstymo diržo keitimas: kas 90 000–120 000 km arba kas 6–8 metus
• Kuro filtrų keitimas: kas 30 000–40 000 km
• Aušinimo skysčio keitimas: kas 2–3 metus

Eksploatacijos kaštai

• Alyvos ir filtrų keitimas – nuo 60 iki 100 €
• Diržų komplekto keitimas – nuo 200 iki 300 €
• Turbinos restauracija – apie 250–400 €
• Kuro siurblio restauracija – ~300–500 € (jei reikia)

Svarbu tai, kad daugelis šių darbų gali būti atliekami net regioniniuose servisuose, nereikalaujant specializuotos įrangos – tai sumažina priežiūros kainą.

Privalumai ir trūkumai

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu yra vienas tų automobilių, kurio reputacija formuota ne reklama, o realia kasdienine eksploatacija. Tai klasikinis pavyzdys, kai automobilis turi tiek ištikimų gerbėjų, tiek skeptikų – ir kiekviena pusė turi savų argumentų.

Šis variklis buvo vertinamas už gebėjimą „važiuoti ilgai ir toli“ – tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis modelis vis dar dažnai matomas keliuose. Kita vertus, technologiškai tai senstelėjęs sprendimas – triukšmingas, neturintis šiuolaikinių komforto ar emisijų valdymo sprendimų.

Ką galima laikyti privalumais?

Šio modelio vienas didžiausių privalumų – mechaninis paprastumas. Variklis neturi sudėtingų elektroninių valdiklių, todėl daugumą darbų galima atlikti be diagnostikos įrangos. Jis gana lengvai taisomas, nes techninės žinios apie jį plačiai prieinamos, o atsarginių dalių tiek iš originalių, tiek iš VW/Audi dalių rinkos – gausu.

Be to, automobilis turi erdvų saloną, didelę bagažinę, patogias sėdynes bei patikimą važiuoklę – tai vis dar svarbūs faktoriai ilgoms kelionėms ar šeimos poreikiams.

Kur slypi trūkumai?

Nors pats variklis laikomas ilgaamžiu, jo konstrukcija – masyvi, triukšminga, o galios atiduoda ne taip tolygiai, kaip modernesni dyzeliai. Mieste šis variklis nėra ekonomiškas, o automatinės dėžės versijos dažnai pasirodo vangios.

Kita bėda – senėjanti elektronika (nors ji nėra pati sudėtingiausia), salono plastikas ir klimato įrangos elementai. Verta prisiminti ir tai, kad automobiliai su šiuo varikliu dažnai turi dideles ridas, o jų tikrasis techninis stovis labai priklauso nuo ankstesnės priežiūros.

Naudotojų atsiliepimai

„Turiu jau 4 metus. Variklis labai tvirtas – keičiu tik tepalus ir diržus. Važiuoju daug – per metus apie 30 000 km. Vienintelė rimtesnė problema buvo aušinimo siurblio keitimas. Mieste valgo daug, bet užmiestyje – labai ekonomiškas.“
– Dainius, Marijampolė

„Garsus variklis, ypač šaltas. Bet traukia gerai, turbina veikia be priekaištų. Važiuoju dažniausiai autostradoj – sąnaudos normalios. Patinka, kad nėra jokių DPF ar EGR elektronikos bėdų.“
– Tomas, Šiauliai

„Pirkau su automatine pavarų dėže – prasidėjo bėdos po kelių mėnesių. Pakeičiau į mechaninę, tada viskas susitvarkė. Pats variklis – labai geras, tik mieste suvalgo daug.“
– Mindaugas, Vilnius

„Volvo veža viską – ir šeimą, ir statybines medžiagas. Salonas erdvus, sėdynės patogios. Vienintelė rimtesnė problema buvo vakuumo žarnelės. Šiaip patenkintas, bet rūdys pradeda lysti ant slenksčių.“
– Edgaras, Panevėžys

Palyginimas su kitais V70 dyzeliniais varikliais

Volvo V70 modelis buvo siūlomas su įvairiomis dyzelinėmis jėgainėmis, o 2.5 TDI 103 kW yra viena iš retesnių, bet įdomių alternatyvų. Žemiau pateikiama palyginimo lentelė padės geriau suprasti, kuo jis skiriasi nuo kitų populiarių versijų, tokių kaip 2.4 D (96 kW) ir D5 (120 kW).

Kaip matyti, 2.5 TDI išsiskiria savo paprasta ir remontuojama konstrukcija, tačiau nusileidžia komforto ir emisijų standartų srityje. D5 dažniausiai laikomas optimaliausiu pasirinkimu ieškantiems galios, o 2.4 D – tarpinis sprendimas tarp klasikinės ir modernesnės dyzelinės technologijos.

Apibendrinimas: kam verta rinktis Volvo V70 2.5 TDI 103 kW?

Volvo V70 su 2.5 TDI 103 kW varikliu nėra skirtas kiekvienam – tačiau jis turi aiškią tikslinę auditoriją. Tai automobilis tiems, kurie vertina mechaninį paprastumą, tvirtą konstrukciją ir gebėjimą nuvažiuoti didelius atstumus be ypatingos elektroninės intervencijos. Šis modelis vis dar atranda savo vietą keliuose – ypač tarp tų, kurie neturi noro ar galimybių investuoti į naujesnius, bet brangiai eksploatuojamus automobilius.

Tokią versiją verta rinktis, jei:

• Per metus nuvažiuojate daug kilometrų ir pageidaujate minimalių degalų sąnaudų užmiestyje.
• Patys domitės mechanika arba turite patikimą meistrą, kuris moka dirbti su senesnės konstrukcijos dyzeliais.
• Norite automobilio, kuris neturėtų jokių DPF, AdBlue ar sudėtingų purkštukų valdymo sistemų.

Kada šios versijos geriau vengti:

• Jei daugiausiai važinėjate mieste – sąnaudos bus aukštos, o didesnė masė jausis spūstyse.
• Jei jums svarbus garsinis komfortas – variklis tikrai garsesnis nei šiuolaikiniai analogai.
• Jei ieškote automobilio su modernesne įranga ar emisijų kontrole – šis modelis nebeatitinka šiuolaikinių ekologinių normų.